Psichoterapija
sveikimui ir augimui

Paprastai žmonės viduje nujaučia, kada laikas ateiti pas psichologą. Kreiptis reikėtų tuomet, kai aplanko mintis “man jau laikas pas psichologą”, “man jau reikia kito žmogaus pagalbos”, “norėčiau su kuo nors apie tai pasikalbėti”. Ši mintis dažniausiai ateina, kai simptomai ar varginanti būsena tampa stiprūs arba užsitęsia. Kartais mintį kreiptis specialisto pagalbos pasiūlo artimieji ar draugai. Jei tai nuoširdus ir rūpesčio vedinas pasiūlymas, tuomet tikrai metas. Taip jau nutinka, kad pasinėrus į vidinius išgyvenimus, pamatyti savo būsenos ypatingumą gali būti sunku. Tad pasikliaukite jus mylinčių žmonių nuomone.

Dažniausia nesikreipimo savalaikės psichologinės pagalbos priežastis – viltis, kad problemos kaip nors išsispręs savaime ir vidinė būsena pasikeis. Stabdo įvairios baimės ir nežinojimas, kas vyksta psichologo kabinete: “ar mano problema bus aptariama konfidencialiai”, “ar tai reikš, kad esu silpnas ir negaliu pats įveikti savo sunkumų”, ”jeigu kreipiuosi pagalbos – gal tai reiškia, kad visai išprotėjau”. Kartais glumina paradoksas, “mano gyvenimas tobulas, turiu viską apie ką tik galima svajoti (darbą, šeimą, mašiną) turbūt išsigalvoju, kad turiu problemų ir jaučiuosi nelaimingas”. Kartais žmonės baiminasi, kad jų išgyvenimai pernelyg sunkūs ar sudėtingi, ir psichologui gali būti nepakeliami. Arba, kad nemokės apie juos suprantamai papasakoti. Daugelis šių nuostatų gyvuoja dėl informacijos trūkumo.

Varginantys nuotaikų svyravimai ir būsenos, nerimas, nerimo (panikos) priepuoliai, ilgalaikis stresas ir įtampa, varginantys prisiminimai arba kūno simptomai, kuriuos gydytojai aiškina kaip kylančius dėl patiriamos įtampos arba streso, prisitaikymo naujoje aplinkoje sunkumai, vaikystės ir dabarties psichologinės traumos, vienatvė, santykių sunkumai ir krizės, gyvenimo prasmės klausimai.

Platus psichoterapinės pagalbos laukas – asmenybės pažinimo, augimo, atsparumo ir pasitikėjimo savimi klausimai, kurie iškylą įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir aplinkybėmis. Dažniausiai atsidūrus naujose, anksčiau nepatirtose situacijose. Pavyzdžiui, perėjus į naują amžiaus tarpsnį, atvykus gyventi arba dirbti į naują miestą, šalį, kultūrinę aplinką. Naujose pareigose prisiėmus daugiau atsakomybių, negu iki šiol, pavyzdžiui, tapus mama, tėčiu arba vadovu.

Vieni psichoterapijos metodai skirti gydyti tikrąja šio žodžio prasme – nerimą, nuotaikos sutrikimus, potrauminius streso padarinius, psichosomatinius ir kitus psichikos bei elgesio sutrikimus. Kiti psichoterapijos metodai skirti palaikyti ir skatinti asmenybės augimą – gilinti supratimą apie save ir santykius įvairiais amžiaus tarpsniais, gyvenimo laikotarpiais ir aplinkybėmis. Atidžiai klausant išgirsti ir atskleisti giliausius savo troškimus, poreikius, talentus ir gebėjimus, kuriuos išpildant pavyksta pilnai realizuoti profesinį ar kūrybinį potencialą, pajusti pilnatvę ir laimę.

Psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis visame pasaulyje naudojasi žmonės, kurie turi psichologinių sunkumų ar simptomų, atsidūrę kritinėse gyvenimo situacijose ir laikotarpiuose, o taip pat asmeninėje ir profesinėje srityje sėkmingi žmonės, kurie nori daugiau laiko skirti savo asmenybės, santykių ir galimybių tyrinėjimui ir pažinimui. Ilgalaikė psichoterapija yra puiki profesinio perdegimo profilaktikos priemonė žmonėms, kurie ilgus laikotarpius funkcionuoja padidinto streso sąlygomis, pavyzdžiui, dirba atsakingus ir emociškai įtemptus darbus. Taip pat tiems, kam kasdienybėje tenka bendrauti su daug, įvairių ir/arba sudėtingų asmenybių. Šiuo atveju psichoterapija gali tapti puikia erdve tyrinėti asmenybių įvairovę, jų elgesio motyvus ir ypatumus bei savo paties santykius su įvairiais žmonėmis.

Mes – žmonės – esame labai sudėtingi sutvėrimai. Mūsų elgesį, jo motyvus, jausmus, mintis, psichologines būsenas ir santykius lemia labai daug veiksnių: prigimtinis jautrumas, jaudrumas, aktyvumas, jėga ir silpnumas; nuo vaikystės įsitvirtinantys mąstymo, jausmų ir elgesio modeliai, kuriuos išmokstame iš aplinkinių žmonių, endokrininės sistemos, kuri, kaip žinia, labai susijusi su mūsų amžiumi bei gyvenimo būdu; centrinės nervų sistemos – ypač didžiųjų smegenų pusrutulių dalių ir jų tarpusavio sąveikos ypatumai. Dėmesys, atmintis, samprotavimų ypatumai, sensorinių sistemų veikimas, aplinkos signalų ir informacijos suvokimo niuansai… Gyvenimo kelionės ir stotelės – vaikystė, paauglystė, savarankiško suaugusio žmogaus gyvenimas, vidutinio amžiaus įkalnė, deimantinė branda… kurių kiekviena atneša savitus iššūkius ir dilemas. Santykiai – dažnai ne tokie, kokių tikėjomės, norėjome, svajojome… išdavystės…. netektys…. Nenumaldomas artumo ir švelnaus buvimo su kitu žmogumi troškimas. Kartais noras susigrumti… ir laimėti… arba leisti laimėti kitam… Kelionės ir sugrįžimai. Nuojautos ir sapnai. Paveldėti turtai ir naštos. Būtų galima vardinti ir vardinti, kiek daug skirtingų poveikių prisiliečia prie žmogiškų sielų ir gyvenimų. Kiekvieno žmogaus likimas ir patirtis yra unikali. Drauge tyrinėjame šias patirtis ir padedame susigaudyti – “kas aš esu”, “kokia mano esmė”, “ką norėčiau veikti”, „kas šie žmonės aplink mane ir kodėl jie”… “kas toliau mano gyvenime?”

Psichologo – psichoterapeuto kabinete vyksta profesinis pokalbis. Psichoterapeutas atidžiai klauso kliento pasakojimo. Tuo pačiu mintyse analizuoja kliento pateikiamą informaciją visos savo turimos patirties ir žinių kontekste. Jeigu bent truputį domėjotės psichologija, tikrai žinote, kad psichologijos moksle nėra vienos universalios teorijos, kuri paaiškintų visas įmanomas žmogiškosios būties problemas ir būsenas, duotų universalių, visiems pritaikomų patarimų. Klausydamas kliento psichologas savo galvoje perverčia dešimtis teorijų ir hipotezių, šimtus perskaitytų knygų, įjungia savo paties jausmus, klinikinį patyrimą, ir, remdamasis visa savo sukaupta patirtimi, siekia padėti klientui spręsti jo problemas, sunkumus, suprasti kaip šiam konkrečiam žmogui, atsidūrusiam šioje unikalioje gyvenimo situacijoje surasti geriausius sprendimus. Su kiekvienu klientu tai visiškai individualus ir unikalus darbas.

Vieno – trijų vizitų metu psichologas spėja išklausyti kliento problemą, padaryti profesinį sprendimą dėl psichologinės –psichoterapinės pagalbos poreikio bei tikėtino veiksmingumo ir numatomos pagalbos trukmės. Esant reikalui, psichologas nukreips kito specialisto konsultacijai.